
Profsąjunga nepatenkinta VSAT 2025m. biudžetu
17 sausio, 2025
Mantas Struckas – naujasis Varėnos r. PK vadovas
6 vasario, 2025
Profsąjunga nepatenkinta VSAT 2025m. biudžetu
17 sausio, 2025
Mantas Struckas – naujasis Varėnos r. PK vadovas
6 vasario, 2025
Penktadienio rytą Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė išteisino sostinės pareigūną Darių Šerpytį, kuris buvo kaltinamas nužudymu peržengiant būtinosios ginties ribas ir piktnaudžiavimu tarnyba. „Jaučiu, kad teisingumas yra“, – išgirdęs sprendimą sakė pareigūnas.
Pareigūnas 2023 m. gruodžio 12-osios vidurdienį su trimis kolegomis sureagavo į iškvietimą dėl pagalbos medikams tramdant agresyvią psichine liga sergančią moterį. D. Šerpytis apkaltintas, nes įvykio vietoje nušovė su peiliu laksčiusią 51-erių metų moterį, kai jos policininkai nesugebėjo sutramdyti naudodami elektroimpulsinius prietaisus, teleskopines lazdas ir dujas.
Teisėja nusprendė, kad moterį nušovęs Darius Šerpytis veikė būtinosios ginties sąlygomis, tai šalina baudžiamąją atsakomybę dėl nužudymo.
Pareigūnas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, jis išteisintas ir dėl šio nusikaltimo. Prokuratūra įrodinėjo, kad atvykę policijos pareigūnai tinkamai neprisistatė, nepaaiškino savo atvykimo tikslo ir reikalavimo atidaryti duris pagrindą, tokiais veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją ir nulėmė agresyvų žuvusiosios elgesį, po ko ji peiliu puolė namo kieme buvusius pareigūnus ir medikus. Be to, įrodinėta, kad nebuvo būtina neišvengiamai sulaikyti asmenį, kuris buvo užsidaręs namuose.
„Teismas pripažino kaltinimo aplinkybes nepasitvirtinusiomis, – skelbė teisėja. – Teismas nustatė, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas. Darant tokią išvadą atsižvelgta į tai, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą, medikai nurodė, kad asmuo serga psichikos liga, dar būdamas namuose mojavo peiliu grasindama nužudyti, vėliau kastuvu apdaužė medikų automobilį, kastuvu ir peiliu puolė medikus, vieną jų sužeidė. Medikai buvo spėję padaryti vaizdo įrašus, juos parodė pareigūnams. Iš jų buvo matyti, kad dar būdama namuose žuvusioji mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, atskirais momentais nukreipdama į krūtinę. Iš tokių duomenų nustatyti bent kelių nusikalstamų veikų požymiai, be to, nustatyta reali grėsmė, kad žuvusioji gali kelti pavojų sau.“
„Šių aplinkybių kontekste pareigūnų sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją įvertintas kaip pagrįstas ir teisėtas“, – pridūrė teisėja.
Pasak J. Dabulskytė-Raizgienė, žuvusiosios agresiją išprovokavo ne pareigūnai, kaip įrodinėjo prokuroras, o paūmėjusi jos būklė dėl prasidėjusios psichozės. „Aiškiai nustatyta, kad agresyvus elgesys, taip pat fizinės agresijos nukreipimas į kitus asmenis ligos paūmėjimo metu buvo dėsningas žuvusiajai, toks elgesys kartodavosi periodiškai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų ir elgesio“, – sakė teisėja.
Teismo vertinimu, išlaužus duris, panaudojus visas priemones, nepavyko atimti peilio. Svarbu, kad jokio poveikio neturėjo ašarinės dujos, praktiškai neveiksmingas buvo ir elektroimpulsinis prietaisas, nuo jo ji tik trumpam suklupdavo. Ji mojavo peiliu arti kitų pareigūnų, vėliau vieną iš jų nusivijo. „Jai pradėjus eiti link kaltinamojo, pastarasis jo kolegoms pasitraukus į skirtingus šonus, liko vienas prieš žuvusiąją. Klausimas, ar kaltinamasis turėjo pagrindo manyti, kad yra kilęs pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ir gyvybę. Teismui vertinant žuvusiosios veiksmus šiame kontekste, nekilo abejonių, kad jos elgesys buvo agresyvus, pavojingas, nukreiptas į siekį sužaloti ir nužudyti“, – nusprendė teisėja.
Pagal įstatymą, bet kuris asmuo, pagrįstai manantis, kad jam gresia tiesioginis pavojus, jis gali gintis ir net privalo tą daryti, nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis. „Nesunku supranti, kad sulaukus pirmo smūgio galimybės gintis gali ir nebebūti. Šiuo atveju žuvusioji buvo aiškiai įspėta, kad bus panaudotas ginklas, tai niekaip nesustabdė jos veiksmų, ji nė akimirkai nesustodama judėjo link kaltinamojo, rankose laikydama peilį. Pirmas šūvis į koja atliktas tik tuo metu, kai tarp kaltinamojo ir žuvusiosios buvo likęs nedidelis atstumas, kai ji buvo itin arti jo ir netrukus galėjo suduoti smūgį peiliu.
Pirmas šūvis neturėjo jokios įtakos žuvusiosios veiksmams, tas aiškiai užfiksuota vaizdo įrašuose. Žuvusioji toliau artinosi atkišusi peilį, niekaip nepakeitė judėjimo trajektorijos, kai kaltinamasis visą laiką judėjo atgal. Po sekundės sekė antras šūvis, jis nesustabdė puolimo ir jį nutraukė tik paskesni, trečias, ketvirtas ir penktas šūvis, po kurių žuvusioji pakeitė judėjimo trajektoriją, sustojo ir galiausiai suklupo, nugriūdama“, – sakė J. Dabulskytė-Raizgienė. Galutinė išvada: pareigūnas moterį nužudė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/law/moteri-nusoves-policininkas-isteisintas-120082863?fbclid=IwY2xjawIJX-xleHRuA2FlbQIxMAABHW4uTs0WNAF3IlskmyZm3KKWl4oDEjuEG0BBUkk4pRf2gDXJIxsCFGXbeg_aem_9DbeTPfoW0OzkHcj5rhSvQ
Pareigūnas 2023 m. gruodžio 12-osios vidurdienį su trimis kolegomis sureagavo į iškvietimą dėl pagalbos medikams tramdant agresyvią psichine liga sergančią moterį. D. Šerpytis apkaltintas, nes įvykio vietoje nušovė su peiliu laksčiusią 51-erių metų moterį, kai jos policininkai nesugebėjo sutramdyti naudodami elektroimpulsinius prietaisus, teleskopines lazdas ir dujas.
Teisėja nusprendė, kad moterį nušovęs Darius Šerpytis veikė būtinosios ginties sąlygomis, tai šalina baudžiamąją atsakomybę dėl nužudymo.
Pareigūnas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, jis išteisintas ir dėl šio nusikaltimo. Prokuratūra įrodinėjo, kad atvykę policijos pareigūnai tinkamai neprisistatė, nepaaiškino savo atvykimo tikslo ir reikalavimo atidaryti duris pagrindą, tokiais veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją ir nulėmė agresyvų žuvusiosios elgesį, po ko ji peiliu puolė namo kieme buvusius pareigūnus ir medikus. Be to, įrodinėta, kad nebuvo būtina neišvengiamai sulaikyti asmenį, kuris buvo užsidaręs namuose.
„Teismas pripažino kaltinimo aplinkybes nepasitvirtinusiomis, – skelbė teisėja. – Teismas nustatė, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas. Darant tokią išvadą atsižvelgta į tai, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą, medikai nurodė, kad asmuo serga psichikos liga, dar būdamas namuose mojavo peiliu grasindama nužudyti, vėliau kastuvu apdaužė medikų automobilį, kastuvu ir peiliu puolė medikus, vieną jų sužeidė. Medikai buvo spėję padaryti vaizdo įrašus, juos parodė pareigūnams. Iš jų buvo matyti, kad dar būdama namuose žuvusioji mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, atskirais momentais nukreipdama į krūtinę. Iš tokių duomenų nustatyti bent kelių nusikalstamų veikų požymiai, be to, nustatyta reali grėsmė, kad žuvusioji gali kelti pavojų sau.“
„Šių aplinkybių kontekste pareigūnų sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją įvertintas kaip pagrįstas ir teisėtas“, – pridūrė teisėja.
Pasak J. Dabulskytė-Raizgienė, žuvusiosios agresiją išprovokavo ne pareigūnai, kaip įrodinėjo prokuroras, o paūmėjusi jos būklė dėl prasidėjusios psichozės. „Aiškiai nustatyta, kad agresyvus elgesys, taip pat fizinės agresijos nukreipimas į kitus asmenis ligos paūmėjimo metu buvo dėsningas žuvusiajai, toks elgesys kartodavosi periodiškai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų ir elgesio“, – sakė teisėja.
Teismo vertinimu, išlaužus duris, panaudojus visas priemones, nepavyko atimti peilio. Svarbu, kad jokio poveikio neturėjo ašarinės dujos, praktiškai neveiksmingas buvo ir elektroimpulsinis prietaisas, nuo jo ji tik trumpam suklupdavo. Ji mojavo peiliu arti kitų pareigūnų, vėliau vieną iš jų nusivijo. „Jai pradėjus eiti link kaltinamojo, pastarasis jo kolegoms pasitraukus į skirtingus šonus, liko vienas prieš žuvusiąją. Klausimas, ar kaltinamasis turėjo pagrindo manyti, kad yra kilęs pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ir gyvybę. Teismui vertinant žuvusiosios veiksmus šiame kontekste, nekilo abejonių, kad jos elgesys buvo agresyvus, pavojingas, nukreiptas į siekį sužaloti ir nužudyti“, – nusprendė teisėja.
Pagal įstatymą, bet kuris asmuo, pagrįstai manantis, kad jam gresia tiesioginis pavojus, jis gali gintis ir net privalo tą daryti, nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis. „Nesunku supranti, kad sulaukus pirmo smūgio galimybės gintis gali ir nebebūti. Šiuo atveju žuvusioji buvo aiškiai įspėta, kad bus panaudotas ginklas, tai niekaip nesustabdė jos veiksmų, ji nė akimirkai nesustodama judėjo link kaltinamojo, rankose laikydama peilį. Pirmas šūvis į koja atliktas tik tuo metu, kai tarp kaltinamojo ir žuvusiosios buvo likęs nedidelis atstumas, kai ji buvo itin arti jo ir netrukus galėjo suduoti smūgį peiliu.
Pirmas šūvis neturėjo jokios įtakos žuvusiosios veiksmams, tas aiškiai užfiksuota vaizdo įrašuose. Žuvusioji toliau artinosi atkišusi peilį, niekaip nepakeitė judėjimo trajektorijos, kai kaltinamasis visą laiką judėjo atgal. Po sekundės sekė antras šūvis, jis nesustabdė puolimo ir jį nutraukė tik paskesni, trečias, ketvirtas ir penktas šūvis, po kurių žuvusioji pakeitė judėjimo trajektoriją, sustojo ir galiausiai suklupo, nugriūdama“, – sakė J. Dabulskytė-Raizgienė. Galutinė išvada: pareigūnas moterį nužudė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/law/moteri-nusoves-policininkas-isteisintas-120082863?fbclid=IwY2xjawIJX-xleHRuA2FlbQIxMAABHW4uTs0WNAF3IlskmyZm3KKWl4oDEjuEG0BBUkk4pRf2gDXJIxsCFGXbeg_aem_9DbeTPfoW0OzkHcj5rhSvQ
